Neuroendokrininių navikų (NEN) simptomai gali skirtis priklausomai nuo paciento, o kartais liga nepasireiškia jokiais simptomais. Niekada nebūna dviejų vienodų pacientų kiekvieno NEN paciento atvejis yra unikalus. Taip pat unikalūs yra ir zebrai – nors visi zebrai turi dryžius, tačiau nėra dviejų vienodų zebro kailio raštų. Būtent todėl zebras yra tarptautinis NEN simbolis.
Neuroendokrininiai navikai (NEN) – tai reti navikai, kurie gali būti ir piktybiniai, ir nepiktybiniai, išsivystantys žmogaus organizme iš plačiai paplitusių neuroendokrininės sistemos ląstelių. Neuroendokrininę sistemą sudaro nervinės ląstelės, kurios vienu metu gali gaminti hormonus ir reguliuoti įvairių organų veiklą. NEN išsivysto, kai neuroendokrininės ląstelės pradeda keistis ir nekontroliuojamai daugintis. NEN dažniausiai susidaro virškinimo trakte, kasoje ar plaučiuose, tačiau gali išsivystyti ir kiaušidėse, odoje ar užkrūčio liaukoje. Nepaisant to, daugiau nei puse atvejų NEN išsivysto būtent virškinimo trakte.
„Man, kaip onkologei, svarbiausia nustatyti ir gydyti NEN kiek įmanoma anksčiau. Norint pradėti gydymą laiku, būtina greita ir tiksli diagnozė. Svarbu aptikti ligą kuo anksčiau, kol metastazės dar nėra paplitusios. Kaip žinome, turintys NEN navikus išgyvena dažniau ir susilaukia palankesnių prognozių, lyginant su kitomis onkologinėmis ligomis,” – teigia Latvijos onkologų chemoterapeutų draugijos valdybos pirmininkė, gydytoja onkologė med. dr. Aija Geriņa-Bērziņa.
Simptomai gali būti įvairūs, priklausomai nuo to, kurioje kūno vietoje yra navikas, taip pat nuo to, kaip greitai navikas auga ir plinta. Simptomai priklauso nuo NEN naviko tipo ir nuo to ar jis išskiria hormonus (endokriniškai aktyvus), ar ne (navikas neturi endokrininio aktyvumo). NEN sergantiems pacientams dažniausiai pasireiškia virškinimo trakto sutrikimai: viduriavimas, diskomfortas pilve, skausmas ir pilvo pūtimas, svorio kritimas. Parodyti, jog formuojasi NEN gali ir tokie odos pokyčiai kaip veido ir kaklo paraudimas ar pabalimas, taip pat ir kraujospūdžio svyravimai, švokštimas, kvėpavimo sutrikimai ir padažnėjęs širdies plakimas.
Dėl plataus simptomų spektro ir specifiškumo stokos, kas antram pacientui, sergančiam šiuo naviku, pirmiausia buvo klaidingai diagnozuojami nerimo, vegetacinės distonijos ar dirgliosios žarnos sindromo simptomai. Dažniausiai – 46,2 proc. atvejų – pacientai skundėsi skrandžio skausmais. [1]
Dauguma NEN gali būti hormoniškai neaktyvūs ir nesukelti jokių simptomų, kol neišsivysto metastazės, o tai yra viena iš priežasčių, kodėl šie navikai aptinkami vėlai ir dažniausiai atsitiktinai. Vienam iš trijų pacientų, kuriems diagnozuotas NEN, nepasireiškia jokie akivaizdūs klinikiniai simptomai, o beveik vienas iš penkių pacientų hospitalizuojamas visai dėl kitų priežasčių: ūminio apendicito, ūminio žarnyno uždegimo, kraujavimo iš virškinamojo trakto. Dėl sudėtingai identifikuojamos diagnozės beveik trečdaliui pacientų diagnozės nustatymo metu jau būna išsivysčiusios metastazės kituose organuose, dažniausiai kepenyse. Apie 50 proc. NEN atvejų nustatoma III stadijoje, tačiau kai kurių tipų navikai aptinkami tik tada, kai jau būna pasiekę IV stadiją, pavyzdžiui, plonosios žarnos NEN atveju šis skaičius siekia 42 proc. [1]
Dažniausiai NEN yra plonojoje, tiesiojoje žarnoje, gaubtinėje žarnoje, skrandyje arba apendikse. [2] Labiausiai paplitę pirminiai navikai yra kasos (30,7 proc.), skrandžio (24,9 proc.) ir plonosios žarnos (20,5 proc.). [1] Apskritai paėmus, NEN sudaro 2 proc. visų virškinamojo trakto navikų [3].
NEN sergančiųjų amžius svyruoja nuo 18 iki 90 metų, tačiau vidutinis amžius diagnozės nustatymo metu yra 61 metai, o didžiąją dalį visų pacientų sudaro moterys. [1]
Nors NEN yra palyginti reta naviko forma, ji tampa vis dažnesnė, veikiausiai dėl tikslesnio naviko atpažinimo ir diagnozavimo. Šio tipo navikui gydyti yra įvairių gydymo būdų, kurie gali ne tik pagerinti paciento gyvenimo kokybę, bet ir prailginti gyvenimo trukmę, išgydyti. [1]
„Išgirdus savo diagnozę supratau, kad visoms moterims reikia būti ypatingai atsargioms. Jeigu tikriniesi pas gydytoją ir girdi, kad viskas yra puiku, o pačiai sukirba nors mažiausia abejonė, jog ne viskas yra taip gerai – reikia nedelsti ir būtinai nueiti pas kitą gydytoją. Bet koks uždelsimas gali kainuoti labai brangiai,“ sako NEN pacientė.
Sužinoti daugiau
1.Ar ši diagnozė Jums buvo staigmena?
Taip, diagnozė man buvo staigmena.
2.Kaip jūs išsiaiškinote apie ligą?
Viskas prasidėjo 2014 metų pavasarį. Gegužės pirmą dieną man patino kojos nuo pat kirkšnies iki pirštų galiukų. Visgi pora dienų anksčiau, daug dirbau darže, todėl galvojau, kad tiesiog kažką užspaudžiau. Net ir tada, kai tinimas nesiliovė ir kojos vis toliau tino, galvojau, kad tai nėra rimta ir praeis savaime.
Tuo metu dirbau mokykloje vyr. virėja, tad norėjau užbaigti mokslo metus, o iš karto po jų rimčiau žiūrėti, kokia yra situacija. Jiems pasibaigus, nuėjau pas šeimos gydytoją, atlikau kraujo ir šlapimo tyrimus. Mane informavo, kad reikėtų atlikti echoskopiją. Tačiau pirmosiomis birželio dienomis šeimą ištiko nelaimė, tad tolimesnį gydymą teko atidėti. Todėl tik birželio 16 d. buvo atlikta pilvo echoskopija.
Jos metu gydytojas iškarto pasakė, kad nesu tokia sveika kaip galvoju ir nukreipė pas ginekologą. Ginekologė po apžiūros labai sunerimo ir liepė kuo skubiau kreiptis į aukštesnės kvalifikacijos specialistą, kad skirtų išsamesnius tyrimus ir nustatytų diagnozę. Šį laikotarpį atsimenu tarsi per miglą, nes tuo metu patyriau daug emocinių išgyvenimų: ir fiziškai, ir psichologiškai jaučiausi blogai.
Skubiai užsiregistravau privačiai konsultacijai pas onkoginekologę Vilniuje. Po apžiūros ir papildomų tyrimų sužinojau, kad gimdoje yra labai daug darinių ir man skubos tvarka buvo paskirta operacija. Operacijos metu man buvo pašalinta gimda, kiaušidės, gimdos kaklelis, apipjaustytas skrandis, pašalinta dalis plonosios žarnos. Operacija buvo ilga ir sudėtinga, tačiau sėkminga. Po operacijos man diagnozavo ketvirtos stadijos klubinės žarnos piktybinį neuroendokrininį naviką.
Nors operacijos metu buvo pašalinti visi pasiekiami dariniai, tačiau liko daugybinės metastazės kepenyse. Todėl buvo reikalinga ne tik pooperacinė reabilitacija, bet ir tolimesnis gydymas. Po reikalingų tyrimų man buvo paskirtas gydymas injekciniu vaistu, kuris suriša navike esančius somatostatino receptorius, kontroliniai kraujo ir KT/MRT tyrimai. Šis gydymas Kauno klinikose prasidėjo 2014 metų lapkritį ir tęsėsi iki 2021 metų liepos.
3.Kaip diagnozė pakeitė jūsų gyvenimą? Gyvenimo įpročius?
Į neviltį pulti nebuvo kada. Degiau noru gyventi ir sveikti. Pastebiu, kad po diagnozės ir operacijos mano gyvenimas tarsi persikrovė. Jaučiuosi lyg būčiau gavusi dar vieną šansą pažvelgti į pasaulį kitomis akimis. Supratau, kad aš labai noriu gyventi.
Derinti darbą ir gydymą nebuvo lengva, nors po operacijos dirbau jau tik puse dienos. Todėl 2018 metais, paskatinta vaikų, išėjau iš darbo. Kalbant bendrai, pastebiu, kad greičiau pavargstu, kartais apima bendras kūno silpnumas, bet palyginus diagnozės rimtumą – savijauta išties gera. Anksčiau atlikdavau daug fizinio darbo ir vis manydavau, kad dirbu per mažai, kad reikia dirbti daugiau. Ši savęs graužatis liovėsi iškart po diagnozės. Dabar negraužiu savęs, kad kažko nepajėgiu padaryti. Buities darbai man tapo malonumu ir nuveikiu tiek, kiek galiu ir iš savęs nereikalauju per daug. Nuolat kartoju sau ir tikiu, kad gyvenimas yra labai gražus, kad man viskas gerai, man visko užtenka.
Šių metų liepos 28 d. man atliko MRT tyrimą, kurio metu paaiškėjo, kad du metastaziniai dariniai padidėjo ir dar du maži atsirado naujai. Atlikus papildomus tyrimus paaiškėjo, kad man galima taikyti naują gydymo metodą – peptidų receptorių radionuklidinę terapiją (177Lu Lutathera). Šiemet toks gydymas pradėtas Kauno klinikų Branduolinės medicinos skyriuje. Gydymo metu atliekamos keturios procedūros kas 8 savaites. Buvau tik antra pacientė kuriai šį gydymą taikė. Visai nesenai man buvo atlikta ir antroji šio gydymo procedūra. Džiaugiuosi, kad Lietuvoje pasiekiami patys inovatyviausi gydymo metodai. Man pasisekė, kad net ir po septynerių sėkmingo gydymo metų ir atsiradus neigiamai onkologinės ligos dinamikai – vis dar atsiranda naujų gydymo būdų.
4.Žiūrint atgal, ar manote, kad galėjote daryti kažką kitaip? T.y., labiau kreipti dėmesį į simptomus, galbūt, pasitarti su kitu gydytoju ar jo labiau klausyti?
Negalėčiau taip teigti. Džiaugiuosi, kad aš tiek nugyvenau ir tik tada susirgau. Visgi aš dar prieš diagnozę reguliariai tikrinausi pas ginekologę, atlikdavau visus profilaktinius tyrimus, mano menstruacinis ciklas buvo idealus. Deja, bet tuo metu ginekologė apžiūrų metu nepastebėjo nieko įtartino. Manau, jei liga būtų pastebėta anksčiau, jos mastas būtų kur kas mažesnis.
Bet yra taip kaip yra. Tikrai nieko nekaltinu. Tačiau supratau, kad visoms moterims reikia būti daug atidesnėms. Turiu omeny, jeigu nueini pas gydytoją ir tau pasako, kad viskas yra gerai, o pačiai sukirba nors mažiausia abejonė – reikia būtinai nueiti pas kitą gydytoją. Juk moterims reikia būti ypač atsargioms, nenumoti ranka į juntamus simptomus ir rūpintis savo sveikata.
[1] Ptasnuka M., Ozolins A., Narbuts Z., Truskovs A., Sperga M., Plaudis H. (2019) Epidemiological Data and Treatment of Gastroenteropancreatic Neuroendocrine Neoplasms: Insights From Tertiary Referral Hospitals in Latvia. World Journal of Surgery / Official Journal of the International Society of Surgery (Société Internationale de Chirurgie)
[2] Viļisova S., Karpenska-Allaža N. (2021) A Neuroendocrine Tumour (NET) Patient’s Diary. Control and Treatment of Symptoms
[3] Massironi S., Conte D., Rossi R. et al (2015) Somatostatin analogues in functioning gastroenteropancreatic neuroendocrine tumours: literature review, clinical recommendations and schedules. Scand J Gastroenterol 51(5):513–523