Sveikatai palanki mityba užtikrina reikiamą maistinių medžiagų bei energijos kiekį, didina pasitikėjimą savimi, padeda jaustis užtikrintai kasdienybėje.
Dieta

Sveikatai palanki mityba užtikrina reikiamą maistinių medžiagų bei energijos kiekį, didina pasitikėjimą savimi, padeda jaustis užtikrintai kasdienybėje.
„Maistas mūsų gyvenime atlieka daug, kartais ir netikėtų, funkcijų. Pirmiausia, žinoma, valgydami patenkiname savo maistinių medžiagų ir energijos poreikius. Žmogaus organizmas negalėtų funkcionuoti negaudamas iš išorės eilės medžiagų, tarp kurių yra makroelementai (baltymai, riebalai, angliavandeniai), užtikrinantys tinkamą energijos kiekį ir atsinaujinimą, bei mikroelementai, kurių dėka vyksta medžiagų apykaita, sintezė, organizmo vystymasis.
Maistas atlieka dar vieną svarbią – socialinę – funkciją. Jo pagalba išreiškiame tarpusavio santykius, kartais rodome socialinę padėtį, bendraujame. Be to, maistas turi ir psichologinį efektą – juo slopiname nerimą, ieškome užtikrintumo, liūdime, džiaugiamės. Tačiau visų svarbiausia, kad maistas visomis savo funkcijomis palaikytų gerą sveikatą bei emocinę savijautą. Būtent tai ir apsaugo nuo lėtinių ligų, tarp jų ir vėžio, vystymosi,“ – teigia medicinos mokslų daktarė dr. Edita Gavelienė, VU ligoninės Santaros klinikų Hepatologijos, gastroenterologijos ir dietologijos centro gydytoja dietologė.
Svarbiausia žinoti, kad valgymas, maistas yra tie gyvenimo dalykai, kurie neturėtų vykti chaotiškai. Juos reikia prisiminti ir planuoti. Pradėti nuo patiekalų dienotvarkės planavimo, o toliau susirinkti reikiamus maisto produktus dienos meniu bei skirti laiko maisto pasiruošimui ir valgymui.
Kuo įvairesnis maisto produktų racionas, tuo sveikatai naudingiau. Nereikia apsiriboti vienos rūšies kruopomis ar pora daržovių. Daržoves reikėtų rinktis įvairių spalvų, tekstūrų, drąsiai valgyti šviežias, garintas, raugintas. Būtina prisiminti ir ankštines daržoves bei kasdien suvalgyti vaisių. Viso grūdo kruopos taip pat turėtų būti kasdieninio raciono dalimi. Kasdien du trečdalius reikalingo maisto kiekio reikėtų gauti su augalinės kilmės maistu, trečdalį – su gyvūninės kilmės maistu.
Taip pat reikėtų vengti perdirbtos mėsos gaminių, cukraus, saldintų gėrimų ir patiekalų, kuriuose gali būti transriebalų rūgščių ar sočiųjų riebalų.
Kiekvienas asmuo turėtų susikurti savo dienos valgiaraštį, atsižvelgdamas į savo šeimos tradicijas, laiką, kurį gali skirti maisto gaminimui, valgymui, bei savo sveikatos būklę.
Bendrinės rekomendacijos ne visada tinka kiekvienam. Jei pacientas patiria specifinius simptomus ar praranda svorį, galėtų būti naudingos individualios dietologo rekomendacijos.
Pilvo pūtimas yra vienas dažniausių NEN simptomų, tačiau tuo pačiu – tai visiškai normalus, netgi fiziologinis pojūtis, kuris reiškia, kad žarnyno bakterijos veikia, dėl kurių veiklos neišvengiamai pasigamina dujos. Racionas, kuriame daugiau skaidulinių medžiagų (o toks racionas yra sveikatai palankus), taip pat skatina pilvo pūtimą.
Pilvo pūtimas tampa problema, kai dujų gaminasi tiek daug, kad jos pradeda tempti pilvo sieną, jaučiamas skausmas, dujos nepasišalina arba šalinasi su skausmu. To priežasčių gali būti daug, bet norint, kad maistas nebūtų pagrindine pilvo pūtimo priežastimi, reikia:
Remiantis Pasaulinio vėžio tyrimo fondo duomenimis (2018 m.), pagrindiniai gyvensenos akcentai vėžio prevencijai: